Televizijoje, radijuje, spaudoje ir internetinėje erdvėje vis daugiau girdime apie LRT organizuojamą vaizdo įrašų konkursą „Klipvid“. Nuo sausio 15 d. iki vasario 12 d. renkamas „Publikos simpatijos klipas“. Nors dar galimos įvairiausios staigmenos, bet pastebimi trys lyderiai. Šiuo metu daugiausiai surinkę balsų yra alytiškiai „Velvet“ su savo daina „Medžiai melagiai“. Antroje vietoje – Giedrės Šiaulytės ir Ingridos Spalinskaitės duetas „Duo Unicum“ su instrumentine kompozicija „Vėjo dukra“. Trečioje – Klaipėdos dramos teatro aktorės su daina apie Žemaitę „Graži ta, galinga“.
Viena aukščiau paminėtų atlikėjų pažįstama ir mažeikiškiams. Tad būtų įdomu susipažinti su kraštiete, ukriniške, Giedre Šiaulyte iš arčiau, kartu pakelti dueto „Duo Unicum“ paslapties skraistę. Arfininkė šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, tačiau nepamiršta savo mylimo Ukrinų kaimo, jo apylinkių ir, žinoma, žmonių.
– Kokius mokslus baigėte, kaip pasirinkote muzikės kelią?
– Esu iš Ukrinų kaimo (Mažeikių r.), gyvenau ten iki 9 klasės, baigiau Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklą, kanklių specialybę. Muzikos mokykloje labai daug koncertuodavau. 14 metų išvažiavau studijuoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.
– Dabar pažįstame Jus kaip arfininkę. Kaip tai nutiko?
– Būdama 18-os, pirmą kartą paliečiau arfą ir nebenorėjau jos paleisti. Pasimokiusi dvejus metus pas Klaipėdos teatro arfininkę Danguolę Martusevičienę, išvažiavau studijuoti į Austriją, į Grazo Menų universitetą. Iš ten, pagal Erazmus programą, išvykau į Paryžiaus konservatoriją (CNR de Paris). Magistratūrą baigiau Zalburgo Mozerteum’e pas žymią arfininkę Helgą Storck. Dar nesibaigus studijoms, gavau darbą Lenkijos Nacionaliniame simfoniniame orkestre, kur dirbau penkerius metus. Po 
studijų turėjau dar galimybę 5 metus stažuotis pas garsiausią pasaulio pedagogę Germainę Lorenzini. Šiuo metu gyvenu Vokietijoje, į kurią atvežė meilė – mano vyras Patrikas.
– Teko skaityti, kad grojate ir Lietuvoje dar gana egzotiška arfa – keltiška...
– Taip. Iš viso esu įvaldžiusi tris arfų rūšis – koncertinę, keltų ir istorinę. Keltų arfa labai primena kankles. Todėl – tai mano mieliausias instrumentas.
– Taigi, meilė kanklėms išliko. Gal todėl duete „Duo Unicum“ grojate drauge su kanklininke Ingrida Spalinskaite?
– Ingridą pažįstu jau seniai. Kai įstojau į Stasio Šimkaus konservatoriją, nuo pirmos studijų dienos sėdėjome viename suole. Bet mus jungia daugiau nei sena draugystė. Esame bendramintės, mus domina naujos muzikos išraiškos priemonės. Taip gimė ir idėja – sukurti unikalų duetą. Duetą, kuriame puikiai dera du, tarsi, vienas kito nepažįstantys instrumentai. Jų skambesys susipina ir papildo vienas kitą. Nepaisydamos atstumo, daug koncertuojame kartu. Pernai išleidome dueto „Duo Unicum“ kompaktinę plokštelę „Impressio“. Ir sukūrėme vaizdo klipą „Vėjo dukra“.
– Ukrinų gyventojams esate ir šiandien gerai pažįstama.
– Taip, labai stengiuosi! Jau nuo mažų dienų įsijungiau į kaimo kultūrinį gyvenimą – grojau kanklėmis, akordeonu, pianinu, dalyvavau vaikų etnografiniame kolektyve „Kvėstė“ (grojau žemaitiškom kanklytėm). Jau išvykusi studijuoti, grįždavau į namus dalyvauti įvairiuose koncertuose ir edukacinėse veiklose. Dabar tęsiu tai ir toliau. Kas dvejus metus savo gimtajame kaime organizuoju koncertus su mažaisiais Ukrinų muzikais. Džiaugiuosi, kad vaikai, jų tėvai ir visa bendruomenė laukia šių koncertų. Ukriniškiai puikiai pažįsta ir ansamblį „Duo Unicum“, ne kartą esame surengusios jiems koncertus. Kasmet dalinuosi savo muzika įvairiuose Ukrinų bendruomenės organizuojamuose renginiuose – „Popietėje prie Varduvos upės“, bardų šventėje „Šiandien madam pareis vėliau“ bei Ukrinų kaimo bažnytėlėje. Esu laiminga, kad pavyksta gyvenimą svetur sustyguoti taip, kad nuolatos galėčiau grįžti į gimtinę ir dovanoti jai tai, ką galiu – savo muzikos garsus.
Norinčius pasiklausyti Giedrės muzikos, kviečiame pasižiūrėti vaizdo klipą „Vėjo dukra“. Jį rasite, paspaudę nuorodą https://klipvid.lrt.lt/klipai/duo-unicum-vejo-dukra/#_=_
Balsuoti galima kasdien po kartą per dieną iki vasario 12 dienos 22 valandos.
Gražina VERŠINSKIENĖ
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
