Lietuva ir dar dvylika Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė steigti Europos prokuratūrą kovoti su finansiniais nusikaltimais.
Šis sprendimas atspindi populiarėjančią skirtingų greičių Europos koncepciją, kad atskirose srityse glaudžiau bendradarbiautų tik dalis bendrijos valstybių.
Kovos su finansiniais nusikaltimais
Naujos institucijos kūrimą parėmė dvi įtakingiausios Europos šalys - Vokietija ir Prancūzija, taip pat Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Ispanijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Suomijos teisingumo ministrai. Jie parašė bendrą laišką ES institucijų vadovams.
„Po ilgų diskusijų pasiektas kompromisinis pasiūlymo variantas dėl Europos prokuratūros iš esmės atitinka Lietuvos poziciją, tačiau, vieningo sprendimo, deja, nėra. Lietuva yra tarp tų šalių, kurios pasisako už stipresnį bendradarbiavimą, steigiant šią svarbią instituciją ir dalyvaujant jos veikloje“, – trečiadienį pranešime spaudai sakė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Iniciatyvą atmetė euroskeptiškai nusiteikusios Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės, taip pat Švedija. Jos argumentuoja, kad ES prokuratūra gali pakirsti nacionalinių teisėsaugos institucijų nepriklausomumą ir perduoti per daug galių ES. Latvija ir Estija kol kas taip pat laikosi nuošalyje, bet diplomatai neatmeta, kad jos prisidės vėliau.
Europos prokuratūrai būtų patikėta tirti nusikaltimus, darančius žalą ES finansams, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą, pinigų plovimą ar sukčiavimą.
Lietuva gali skirti du atstovus
Derybos dėl įstaigos steigimo prasidėjo per Lietuvos pirmininkavimą ES 2013 metais. Anot diplomatų, iš pradžių buvo siūloma kurti centralizuotą instituciją, bet ilgainiui sutarta dėl daugiau įgaliojimų perdavimo nacionaliniams prokurorams.
Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Krušna BNS sakė, kad naujai institucijai Lietuva galėtų priskirti du prokurorus - vienas dirbtų centrinėje būstinėje, kitas - Lietuvoje.
Jo teigimu, kaltinimą bylose Lietuvos teismuose palaikytų tik nacionaliniai prokurorai - galimybė tokią teisę perduoti kitų šalių atstovams nėra svarstoma.
„Lietuvos prokuroras bus tas asmuo, kuris palaikys kaltinimą. Kalbame apie tai, kad nauja įstaiga užtikrintų nuoseklią baudžiamojo persekiojimo praktiką ES lygiu, kiek tai susiję su ES finansinių interesų apsauga. Bus konkreti specializacija prokurorų vienoje įstaigoje, sukauptas žmogiškasis potencialas šios kategorijos byloms“, - BNS sakė T.Krušna.
Dėl įstaigos būstinės galutinis sprendimas dar nepriimtas, vienas iš svarstomų variantų yra Liuksemburgas. Ji galėtų pradėti veikti po poros metų.
Skirtingų greičių Europa
Europos prokuratūros įsteigimas tarp grupės ES šalių atspindėtų „skirtingų greičių“ Europos koncepciją, kurią remia didžiosios Europos valstybės.
Minėdami bendrijos įkūrimo šešiasdešimtmetį, ES lyderiai praeitą savaitę paskelbė, kad po britų pasitraukimo ES šalys tam tikrais atvejais galės veikti„skirtingu tempu ir intensyvumu“.
Politikai svarsto, kad dalis valstybių galėtų sutarti dėl gilesnės integracijos gynybos, mokesčių ar socialinės politikos srityse. Tokią galimybę įtvirtina ES sutartyse numatyta sustiprinto bendradarbiavimo procedūra, ja ir naudojamasi steigiant Europos prokuratūrą.
Šiuo metu Europos Komisijoje veikia Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, tirianti ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus.
Autorius: Vaidotas Beniušis
Vilnius, kovo 29 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
