Nuomojamuose ežeruose ir upėse žvejos tik mėgėjai

Iki kol Seimas uždraus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, Aplinkos ministerija naikina galimybę žvejoti versliniais įrankiais ežeruose ir upėse, kurie valdomi bendra daline nuosavybe, t. y., kai išnuomota tik dalis ežero arba upės, nors praktiškai naudojami visi vandens telkinio ištekliai.  

Ruošiamasi pokyčiams – pusę medžiagų visuomeninių pastatų statybai sudarys mediena ir kitos organinės medžiagos

50 proc. statybinių medžiagų statant visuomeninius statinius nuo 2024 m. turės sudaryti šiam tikslui skirta mediena ir kitos organinės medžiagos. Aplinkos ministerijoje suburta darbo grupė, kuriai pavesta parengti pasiūlymus, kaip įgyvendinti šią Vyriausybės programos nuostatą, kokius teisės aktus reikėtų parengti ar patikslinti.

Vejapjovės ir krūmapjovės: kaip jas prižiūrėti?

Turite jums priklausantį sodą ar kiemą? Tokiu atveju, norint susikurti estetišką bei tvarkingą aplinką, ne tik teks skirti tam daug laiko ir energijos, bet ir įsigyti ne vieną aplinkos tvarkymo darbams skirtą įrenginį. Puikiu pasirinkimu taps ir vejapjovės bei krūmapjovės. Na, o, kad kartą įsigiję galėtumėte džiaugtis kokybiškų ir sklandžiu šių įrenginių tarnavimu, nepamirškite ir tinkamai jų prižiūrėti. Kaip tai padaryti?

Iki 2030 m. šiltnamio dujų įmanoma sumažinti trečdaliu

Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc., skaičiuojant nuo 2005-ųjų – praktiškai tai yra 3 procentiniais punktais daugiau, nei numato dabar atnaujinama Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė (30 proc. mažiau ŠESD, palyginti su 2005 m.). Jeigu Lietuva nesiims ambicingesnių klimato krizės įveikos priemonių, transporto emisijos netgi po 10 metų vis dar tebeaugtų. 

Nafta pinga dėl blogėjančių paklausos perspektyvų

Etaloninių rūšių naftos kainos trečiadienį krinta, nes virtinėje Azijos šalių vėl auga COVID-19 užsikrėtimų dažnis, keliantis abejonių dėl pasaulinės paklausos atsigavimo perspektyvų.

Indijos institucijos paskelbė naujas karantino priemones daugelyje miestų, įskaitant Naująjį Delį. 

Europos Sąjungos investicijos – žalesnei Lietuvos ateičiai

2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos energetikos sektoriuje bus investuojamos į atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą elektros ir šilumos gamybai, energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei išmaniuosius sprendimus elektros skirstomajame tinkle. Šiuos planus Energetikos ministerija pristatė socialiniams partneriams viešosios konsultacijos metu.

Ministerija: valstybės valdomos įmonės neturi konkuruoti su privačiu verslu

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintą Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą. Šio plano tikslas – įvertinti kiekvienos valstybės valdomos įmonės nuosavybės naudą, optimizuoti valstybės valdomų įmonių portfelį, numatyti įmonių pertvarkymą ir komercinę veiklą vykdančių bei su privačiu kapitalu konkuruojančių įmonių privatizavimą.  

Pradedamas paskutinis sudėtingas dujų jungties su Lenkija statybų etapas

Atlikus tris ketvirtadalius Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo darbų, pradedamas baigiamasis jungties statybų etapas – dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba. „Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru“, – sakė šiandien darbų vietoje apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Aplinkos ministras: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą“

Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą, mano aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. 

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus: tiek jau įvykdę įsipareigojimus pagal šią priemonę, tiek naujai į ekologinį ūkininkavimą įsitraukę žemdirbiai.

Paukščių laikytojai, nukentėję nuo pandemijos, galės gauti paramą

Paukščių laikytojai, susiduriantys su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, nuo balandžio 19 d. iki 30 d. kviečiami teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Iš viso šiai priemonei, kuria siekiama padėti paukštininkystės sektoriui, 2021 m. pirmam pusmečiui numatyta skirti 3,7 mln. Eur.

Bus skaičiuojama, kiek lėšų reikės perimti sodų kelius

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad nėra aišku, kiek lėšų reikia savivaldybėms perimant sodininkų kelius. Todėl ministerijoje sudaryta darbo grupė įvertins „tiek tam tikrų sprendimų, tiek lėšų poreikį“. 

„Tada galėsime pasakyti, kokio masto problema, kad ji yra, žinome, bet kokie reikalingi finansai ją išspręsti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras, atsakydamas į socialdemokrato Kęstučio Vilkausko klausimą dėl galimybių savivaldai perimti sodininkų kelius.  

Lydekas šiais metais dar bus galima žvejoti nuo balandžio 21 d.

Aplinkos ministerija informuoja gyventojus, kad šį pavasarį lydekų žvejybos draudimo ir draudimo masalui naudoti žuvelę terminas dar nebus pratęstas, lydekas bus galima žvejoti kaip įprasta – nuo balandžio 21 d. Pasikeitimai, svarbūs žvejams, įsigalios gegužės pradžioje.

Startuoja „Gero ūkininko čempionatas“

Kartu su bundančia gamta prasideda nauja iniciatyva – „Gero ūkininko čempionatas“. Jos metu bus apdovanoti darnoje su gamta ūkininkaujantys ir pavyzdį kitiems rodantys ūkininkai bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančios seniūnijos.

Norintiems nutraukti žvejybos veiklą – kas gali pretenduoti į kompensacijas?

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinti kriterijai, kuriuos turės atitikti rytines, vakarines menkes bei vakarines strimeles žvejoję laivai, norintys visam laikui nutraukti žvejybos veiklą Baltijos jūroje. Taip pat patvirtinti supaprastinti atrankos kriterijai siekiantiems investuoti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimo efektyvumo didinimą.

Nekontroliuojami pievų gaisrai labiausiai kenkia mikroorganizmų pasauliui

Aplinkos ministerija primena: pievų  gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.

Kur priduoti nudėvėtas padangas? Trys patogūs būdai

Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pasėlių situacija – kol kas dar ne viskas aišku

Kovo pabaiga. Kol kas dar su nerimu į pasėlius žvelgia ūkininkai. Kaip pavyko peržiemoti žiemkenčiams? Ar jie įveikė pavasarinius oro pokyčius? Pastebėjimais iš savo rajonų dalinasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnynos biurų augalininkystės konsultantai.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode