Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinti kriterijai, kuriuos turės atitikti rytines, vakarines menkes bei vakarines strimeles žvejoję laivai, norintys visam laikui nutraukti žvejybos veiklą Baltijos jūroje. Taip pat patvirtinti supaprastinti atrankos kriterijai siekiantiems investuoti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimo efektyvumo didinimą.
Žinios norintiems nutraukti žvejybos veiklą
Žvejai, norintys visam laikui nutraukti žvejybos veiklą ir gauti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo kompensacijas už pasitraukimą iš verslo, turės atitikti numatytus kriterijus, kuriuos patvirtino Stebėsenos komitetas.
Į tokias kompensacijas pretenduoti galės laivynai, kurie Baltijos jūroje žvejojo rytines, vakarines menkes bei vakarines strimeles.
Verslininkai, žvejoję menkes rytinėje Baltijos jūros dalyje, turi žinoti, kad norėdami pretenduoti į kompensacijas, be kitų kriterijų, jie dar turės atitikti ir vieną svarbiausių – laivai 2017 ir 2018 metais jūroje turi būti praleidę ne mažiau kaip 90 dienų per metus.
Kompensacijas bus galima gauti, jei laivas yra senesnis kaip 30 metų, priklauso nuosavybės teise pareiškėjui ir yra registruotas Europos Sąjungos žvejybos laivų registre iki 2021 m. sausio 1 d.
Pareiškėjo paraiškos pateikimo dieną turima perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes turi būti ne mažesnė nei turėta 2021 m. sausio 1 d. (neįtraukiant aukciono būdu įsigytos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybės). Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse – kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį.
Pareiškėjas turės įsipareigoti nuo paraiškos pateikimo dienos neperleisti perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes arba jos dalis.
Jeigu pareiškėjas nutraukia žvejybos veiklą su visais turimais laivais, nuo sprendimo skirti paramą dienos iki mokėjimo prašymo pateikimo dienos jis turės pateikti prašymą panaikinti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes. Jeigu pareiškėjas nutraukia žvejybos veiklą su dalimi turimų laivų, jis turės pateikti prašymą panaikinti dalį perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes. Aukciono būdu įsigytos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybės lieka pareiškėjams.
Paprastesni reikalavimai akvakultūros įmonėms, siekiančioms didinti energijos vartojimo efektyvumą
Akvakultūros veikla užsiimančios įmonės skatinamos prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Todėl Stebėsenos komitetas pritarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo sąjungos prioriteto priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“ projektų pirmumo atrankos kriterijų keitimui.
Taip pat keičiamos šios priemonės įgyvendinimo taisyklės, todėl akvakultūros sektoriaus atstovams pasinaudoti šia parama bus kur kas paprasčiau. Šie pokyčiai pritrauks daugiau pareiškėjų, norinčių ir galinčių pasinaudoti tokia parama.
Komiteto posėdyje buvo patvirtinti tokie kriterijai:
- pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, užregistruota ir turinti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą, ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos – suteikiama 20 balų, ne mažiau kaip 3 metus – suteikiama 15 balų; ne mažiau kaip 1 metus – suteikiama 10 balų;
- pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, turinti gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą – suteikiama 10 balų;
- pareiškėjas yra labai maža, maža, vidutinė įmonė, užsiimanti akvakultūros veikla. Pareiškėjas yra labai maža įmonė – suteikiama 20 balų; pareiškėjas yra maža arba vidutinė įmonė – suteikiama 10 balų;
- projekto investicijos yra susijusios su dviem (pvz., terminės ir saulės energijos) atsinaujinančios energijos šaltiniais – suteikiama 10 balų;
- projekto investicijos nukreiptos į integruotą saulės elektrinę (pvz., įrengiant saulės modulius, kurie atlieka stogo, tvoros, užkardos ar kitą panašią funkciją ir generuoja švarią bei pigią elektros energiją) – suteikiama 10 balų;
- pareiškėjas paramos paraiškoje numato, kad projekto kontrolės laikotarpiu:
- generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 50 ir daugiau proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 20 balų;
- generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 30–49 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 15 balų;
- generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 20–29 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiama 10 balų;
- generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 10–19 proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio – suteikiami 5 balai.
- pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas. Skiriama po 1 balą už kiekvieną mažesnį paramos intensyvumo pilną procentinį punktą, bet ne daugiau kaip 10 balų (už ne daugiau kaip 10 proc.).
Privalomas mažiausias projektų pirmumo atrankos balų skaičius – 30 privalomųjų balų.
Ambicingi tikslai – laukiantiems iššūkiams įveikti
Stebėsenos komiteto nariams bei posėdyje dalyvavusiai Europos Komisijos (EK) atstovei Alenkai Kampl buvo pristatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programos projekto rengimo eiga. Netrukus numatoma pradėti projektą derinti su programos rengimo partneriais, galutinis projektas turėtų būti pateiktas EK iki spalio mėn. Su programos projektu, jo rengimo ir teikimo EK grafiku galima susipažinti čia.
A. Kampl pristatė įžvalgas apie Žaliąjį kursą ir jo svarbą bei sąsajas su žuvininkyste. Ji akcentavo šios srities laukiančius iššūkius ir pabrėžė, jog iš Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programos laukiama ambicingų tikslų, kuriuos įgyvendinus būtų prisidėta prie iššūkių sprendimo.
ŽŪM nuotrauka
