Darom/juosta




Metų pabaigoje – dešimtmečius atidėlioti švietimo sistemos pokyčiai, keisiantys vaikų ateitį

ateitiNuo kitų mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5-8 klasių. Bus stiprinamos gimnazijos formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų. Mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.

Sprendimai turės didžiulę reikšmę ugdymo kokybei

Priimti pakeitimai leis stiprinti ugdymo kokybę ir mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių ir mokyklų.  Mokiniai stiprins socialinius įgūdžius didesnėse klasėse, sumažinus jungtinių klasių, mokiniai pamokų metu bus ugdomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį. Gimnazijose mokiniai turės didesnes galimybes pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus. Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu. Daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Šių pokyčių tikslas - pagerinti ugdymo kokybę ir prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau naudoti mokymo lėšas. Pokyčiai leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus, mokiniams – gauti kokybišką ugdymą, plačias neformaliojo švietimo galimybes.

Šiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymams pritarė Vyriausybė.

„Vyriausybė pasiryžo sprendimams, kurie buvo atidėliojami dešimtmečius. Nuo pat kadencijos pradžios rengėmės šiems sprendimams, konsultavomės su savivaldybėmis ir švietimo bendruomene, įvertinome pastabas ir rekomendacijas. Pokyčiai rūpestingai daug kartų pasverti, apgalvoti ir orientuoti į mūsų vaikų ateitį, o ne pastatų išsaugojimą. Šios mokyklų tinklo stiprinimo kryptys padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis. Šie sprendimai suteiks galimybę tūkstančiams vaikų siekti geresnio išsilavinimo ir, baigus mokyklą, pasirinkti norimą profesinį kelią“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Savivaldybės tobulins tinklą remdamosi naujais kriterijais 

Savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl mokyklų tinklo tobulinimo, turės atsižvelgti į naujus kriterijus ir priimti sprendimus, labiausiai atitinkančius mokinių interesus.

Vyriausybė pakeitė kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės. Siūlomi sprendimai buvo pateikti prieš mėnesį, darbo grupė per šį laiką sulaukė įvairių pasiūlymų dėl sprendimų.

Atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus. Atsisakyta pirminio siūlymo jungti tik dvi gretimas pradines klases, tad nuo kitų metų bus galima jungti ne tik gretimas dvi klases. Taip pat pakeista nuostata, kad specialiąsias mokyklas, kuriose mokoma mažiau kaip 60 mokinių, reikia reorganizuoti ne 2022 metais, bet jų reorganizaciją pradėti nuo 2024 metų.

Pakoregavus taisykles, šalyje neliks jungtinių 5-8  klasių, tik dvi klases bus galima jungti 1-4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.

Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę joje privalės  mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.

Pokyčiams įgyvendinti – 49 mln. eurų 

Šiuo metu daugiau nei 3700 vaikų Lietuvoje vis dar  mokosi jungtinėse klasėse: 5–8 klasėse - apie 1200 vaikų, 1– 4 klasėse – apie 2500 vaikų. Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra toks: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių  pakeitimams įgyvendinti ir jiems paskatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų. Apie 26 mln. eurų kainuotų nauji autobusai, savivaldybėms skatinti būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir naujiems mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.

2022 m. valstybės biudžeto projekte mokytojų kaitai ir mokytojų pritraukimo į mokyklas reikmėms numatyta 3 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai skatinti - 5 mln. Eur, geltoniesiems autobusiukams pirkti  - 6 mln. Eur.

Per artimiausius mėnesius planuojama parengti šių lėšų skyrimo savivaldybėms kriterijus ir tvarką. Šiuo metu formuojama darbo grupė, į kurią bus įtraukti savivaldybių, profsąjungų, mokyklų ir ministerijos atstovai. Taip pat vyks pokalbiai su savivaldybėmis ir bus ieškoma sprendimų, kaip būtų galima tobulinti mokinių pavėžėjimo sistemą.

Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių kriterijai 

Nuo 2022-2023 m. m.:

  • 1-4 klasėse galima jungti tik po dvi klases (rekomenduojama – gretimas);
  • 5-8 ir 9-10 (I-II gimnazijos) klasės nejungiamos;
  • 1-10 (I-II gimnazijos) klasėse nefinansuojamos mažesnės nei nustatyto dydžio klasės (mažiau nei 8 mokiniai).

Išimtys taikomos:

  • tautinių mažumų mokykloms;
  • mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj., taip pat Neringos savivaldybių teritorijose: leidžiama formuoti mažesnes, nei nustatyto dydžio klases 2021-2022 m. m., paliekant dabar galiojantį finansavimą iš valstybės biudžeto (atitinkamai 0,5 ir 0,33 finansavimą, kai 5-7 ir 1-4 mokiniai). Nuo 2023-2024 m. m., jeigu klasėje 1- 4 mokiniai, – klasės nefinansuojamos, kai 5-7 mokiniai, - finansuojamos 0,5;
  • nevalstybinėms mokykloms.

III gimnazijos klasės

Nuo 2022-2023 metų – rekomenduojamas ne mažiau kaip 21 mokinys klasėje.

Nuo 2024-2025 metų – jei formuojama viena klasė, privalomas ne mažiau kaip 21 mokinys klasėje, rekomenduojama formuoti ne mažiau kaip dvi III klases (iš viso ne mažiau kaip 31 mokinys).

Nuo 2026-2027 metų – privalomas ne mažiau kaip 31 III gimnazijos klasės mokinys (dvi III gimnazijos klasės).

Išimtys sudarant III gimnazijos klases 

2022-2024 m. m.

Vidutinę (nuo 12 iki 20 mokinių) III gimnazijos klasę leidžiama sudaryti tik šiais atvejais:

  • kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioms vienintelėms mokykloms tautinių mažumų kalbomis; mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj. savivaldybių teritorijose;
  • gyvenamojoje vietovėje esančioms dviem ar trims gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis;
  • vienintelei gimnazijai savivaldybėje;
  • gimnazijai, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.;
  • nevalstybinei gimnazijai;
  • gimnazijai, vykdančiai specializuoto ugdymo krypties programas;
  • kaimo vietovėje esančiai gimnazijai;
  • gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale);
  • gimnazijai, priskirtai miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančiai gimnazijai;
  • gimnazijai, vykdančiai suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

2024-2026 m. m.

Vidutinę (nuo 12 iki 20 mokinių) III gimnazijos klasę leidžiama sudaryti tik šiais atvejais:

  • kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioms vienintelėms mokykloms tautinių mažumų kalbomis; mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj. savivaldybių teritorijose;
  • gyvenamojoje vietovėje esančioms dviem ar trims gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis;
  • vienintelei gimnazijai savivaldybėje;
  • gimnazijai, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.;
  • nevalstybinei gimnazijai.

Sudaryti III gimnazijos klasę, kurioje mažiausias mokinių skaičius 21 (rekomenduojamos 2 klasės, ne mažiau 31 mokinys), leidžiama:

  • gimnazijai, vykdančiai specializuotas ugdymo krypties programas;
  • kaimo vietovėje esančiai gimnazijai;
  • gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale);
  • gimnazijai, priskirtai miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančiai gimnazijai;
  • gimnazijai, vykdančiai suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

2026-2028 m. m.

Vieną didelę  - nuo 21 iki 30 mokinių - klasę (rekomenduojamos 2 klasės, ne mažiau 31 mokinys) leidžiama sudaryti tik šiais atvejais:

  • kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioms vienintelėms mokykloms tautinių mažumų kalbomis; mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj. savivaldybių teritorijose;
  • gyvenamojoje vietovėje esančioms dviem ar trims gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis;
  • vienintelei gimnazijai savivaldybėje;
  • gimnazijai, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.;
  • nevalstybinei gimnazijai;
  • gimnazijai, vykdančiai specializuoto ugdymo krypties programas.

Specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, lietuvių namų, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloms, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloms, nevalstybinėms mokykloms mažiausias mokinių skaičius III gimnazijos klasei nenustatomas.

ŠMM nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode