Darom/juosta




J. Šiugždinienė: sporto bendruomenės siūlomi pokyčiai padės Lietuvos sportą sugrąžinti į pergalių kelią


pergaliuŠimtas Lietuvos sportininkų 2028 metų olimpiadoje ir daugiau medalių svarbiausiose varžybose. Tokio tikslo padės siekti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva rudenį suburtos darbo grupės aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti parengtos rekomendacijos. Darbo grupė pateikė siūlymus, kaip keisti ir tobulinti šalies sporto sistemą, kad ši gebėtų paruošti konkurencingų aukščiausio lygio sportininkų.

Siekis didinti medalių skaičių

Pasiūlymus rengusioje darbo grupėje dirbo sportininkų ir trenerių organizacijų, sporto federacijų, mokslo bei savivaldos institucijų atstovai.

„Valstybės finansavimas aukšto meistriškumo sportui jau šįmet ūgtelėjo daugiau nei 60 proc. – iš viso skirta 15,9 mln. eurų, kitais metais numatoma skirti 22,7 mln. eurų, o 2023 metais – beveik 30 mln. eurų. Visgi aukšto meistriškumo sporto sistemai reikia ne tik pinigų, bet ir esminių pokyčių.

Darbo grupės diskusijos išgrynino nemažai problemų, o siūlomi pokyčiai, tikiu, padės jas išspręsti – ypač todėl, kad jie paremti pačių sporto šakų federacijų, sporto organizacijų, sportininkų ir trenerių patirtimis ir sporto sistemos matymu, lūkesčiais. Ačiū visiems dirbusiems, tikiuosi, kad bendradarbiavimas taip pat produktyviai tęsis toliau“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tikimasi, kad nauja sportininkų rengimo sistema padės padidinti ne tik sportininkų olimpiadose, bet ir laimėtų medalių skaičių svarbiausiose varžybose.

Nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše nurodytas tikslas yra pasiekti tokią pažangą, kad 2030 metais šalies sportininkai suaugusiųjų pasaulio, Europos čempionatuose olimpinėse rungtyse ir olimpinėse žaidynėse iškovotų 17 medalių. Dar tiek pat medalių siekiama ir paralimpinėse bei kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose.

Sporto politiką įgyvendins nauja agentūra

Reforma, kuri buvo inicijuota prieš keletą metų, įnešė daug sumaišties sporto pasaulyje ir liko neužbaigta.

„Panaikintas Sporto departamentas, atsakomybė už sporto politiką priskirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurioje dabar dirba tik 8 etatus turinti sporto grupė. Akivaizdu, kad tokių pajėgumų neužtenka sporto politikai formuoti ir įgyvendinti, todėl darbo grupėje sutarta įsteigti naują sporto politiką įgyvendinančią instituciją – Nacionalinę sporto agentūrą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ši agentūra būtų atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse. Agentūra vertintų ir prižiūrėtų sporto šakų federacijų ir organizacijų aukšto meistriškumo sporto programas, jų įgyvendinimą, atliktų bendrąjį veiklos monitoringą. Agentūroje veiktų Sporto federacijų kompetencijų centras, padėsiantis federacijoms diegti ir stiprinti jų vadybos, vadovavimo gebėjimus, prižiūrintis veiklos skaidrumą, veiklos kokybės principus.

Taip pat turėtų atsirasti aukšto meistriškumo sportininkų ombudsmeno institutas, kuris užtikrintų sportininkų interesų apsaugą santykiuose su federacijomis ar kitomis institucijomis.

Kuriamas sporto registras, numatyta infrastruktūros plėtra

Aukšto meistriškumo sporto sistemoje siūloma aiškiau apibrėžti visų jos dalyvių vaidmenis, funkcijas, tarpusavio ryšius, atsakomybes.

Darbo grupė siūlo parengti ilgalaikį sporto infrastruktūros vystymo planą, orientuojantis į aukšto meistriškumo sporto sistemos dalyvių treniruočių ir varžybų poreikius, o sykiu reaguojant ir į regionų centrų su dideliu gyventojų skaičiumi poreikius.

Grupė taip pat įvardijo būtinybę paruošti medicinines paslaugas aukšto meistriškumo sportininkams ir jų pamainai teikiamų sveikatos paslaugų koncepciją, finansuoti daugiau sporto medicinos gydytojų rezidentūros vietų, skatinti sporto mokslo paslaugų teikimą pagal aukšto meistriškumo sporto poreikius.

Darbo grupėje sutarta, jog norint laiku priimti duomenimis grįstus sprendimus sporto srityje, svarbu sukurti kuo platesnės apimties šalies sporto organizacijų, aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo sportininkų, trenerių, sporto bazių, teisėjų registrą.

Siekiant parengti gausesnę aukšto meistriškumo sportininkų pamainą ir pagerinti jaunų sportininkų ugdymo kokybę, siūloma suformuoti juos rengiančių sporto centrų akreditavimo sistemą, aktyviau remtis sporto klubais, sporto klasėmis, peržiūrėti sporto gimnazijų veiklos efektyvumą. Siūloma į aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimą įtraukti ir aukštąsias mokyklas: pirmiausia sukuriant palankias sąlygas jauniems sportininkams studijuoti ir užsiimti aukšto meistriškumo sportu, o ilgainiui įgyti bei pritaikyti reikiamas kompetencijas įsiliejant į darbo rinką.

Trenerių trūkumo ir jų kvalifikacijos problemas darbo grupė siūlo spręsti atnaujinant sporto specialistų rengimo ir kvalifikacijų sistemą ir numatant skatinimo priemones, kurios padėtų pritraukti jaunų trenerių į regionus.

Diskusijos vyks toliau

Darbo grupės siūlymai bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu. Pirmaisiais kitų metų mėnesiais ministerija pateiks papildomus siūlymus Sporto įstatymo pakeitimo projektui, susijusius su aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistema, o sykiu ir strateginių sporto šakų nustatymo kriterijais.

Darbo grupėje diskutuota, kad dabartinius strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus reikia tobulinti, būtina įvertinti daugiau aspektų: pvz., parengtų ir planuojamų parengti olimpiečių skaičių, praėjusių 2–3 olimpinių ciklų sportinius rezultatus, potencialą pasiekti rezultatą ateityje, sporto šakos ir jos meistriškumo masiškumą, sporto šakos infrastruktūros išvystymo lygį, trenerių potencialą, sporto šakų populiarumą, sporto šakos federacijų vadybos lygį ir kt.

Vienas iš atvirų klausimų, dėl kurio nuomonės grupėje išsiskyrė – tai poreikis centralizuoti sportininkų rengimą, kaip buvo daroma anksčiau Lietuvos olimpiniame sporto centre. Tokia galimybė bus analizuojama įvertinus visų federacijų, kurios šiuo metu yra atsakingos už aukšto meistriškumo sportininkų rengimą, lūkesčius šiuo klausimu.

Ministrės įsakymu sudarytoje darbo grupėje dirbo Lietuvos paralimpinio komiteto, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Nacionalinės sporto federacijų asociacijos, Lietuvos plaukimo federacijos, Lietuvos Nacionalinės sportininkų asociacijos, Lietuvos sporto centro, Lietuvos sporto trenerių asociacijos, Lietuvos krepšinio federacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijos atstovai. Darbo grupei vadovavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

ŠMM nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode