Darom/juosta




Šilutės rajone dėl potvynio apsemta keliasdešimt sodybų, gyventojams teikiama pagalba

apsemŠilutės rajone pakilęs vanduo apsėmė keliasdešimt sodybų, institucijos teikia pagalbą gyventojams.

Vietos savivaldybės duomenimis, iš viso apsemta 70 sodybų, kuriose gyvena 93 gyventojai.

Kaip BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, taip pat apsemti bei nepravažiuojami kai kurie keliai, o sudėtingiausia situacija – Žalgirių kaime, važiuojant iš Šilutės į Rusnę. 

„Vienoje Šilutės seniūnijoje yra virš 40, o dar patikslinsime, kiek kitose, bet yra tiek Saugose, tiek Kintuose, tiek Juknaičių, tiek Usėnų seniūnijose apsemta. Bus tikrai didesnis skaičius“, – pirmadienį sakė V. Pozingis.

„Klausimas tas, kad iš sodybos negali išvažiuoti. Žalgirių kaime turime, kur nebeišeina žmonėms išvažiuoti, kalbamės su gyventojais, kaip pristatysime geriamą vandenį, apsišnekėjome su mūsų įmonės vadovu, tikriausiai, nuo 11 val. nustatysime grafiką ir vietą“, – pridūrė jis.

Anot V. Pozingio, vietomis apsemtas ir kelias už Šilutės-Rusnės estakados, kai kur vandens gylis siekia ir 50 centimetrų, tačiau kol kas šis kelias dar pravažiuojamas. 

Direktorius sako, kad pirmadienį taip pat tariamasi, ar skelbti ekstremalią situaciją, tačiau to įstatymai kol kas neleidžia padaryti. Savivaldybės administracija stebi situaciją ir dar tikisi, kad vanduo nusės.

 „Dar konsultuosimės tiek su Klaipėda, tiek su Vilniumi, kokia yra galimybė, bet ar paskelbsi, ar nepaskelbsi ekstremalią padėtį, pirmiausia reikalinga pagalba tiems gyventojams, kurių sodybos yra apsemtos. Mes su tais gyventojais palaikome ryšį“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Pozingio, gyventojams pagalbą pasiruošę teikti ir ugniagesiai, jie jau atvežė į vieną sodybą generatorių, kadangi teko atjungti elektros tiekimą.

Pora gyventojų jau evakuoti, jie turi kur gyventi. Jei prireiks evakuoti daugiau gyventojų, savivaldybė numačiusi patalpas laikinam jų apgyvendinimui. 

Kai kuriems gyventojams išdalintos ir žvejų naudojamos guminės kelnės, vadinamosios bridkelnės, leidžiančios vaikščioti po apsemtas teritorijas. Jei prireiks, jiems bus sudaryta galimybė nusipirkti maisto.

Savivaldybės administracijos vadovas sako, kad potvyniai greičiausiai susidarė svyruojant temperatūrai, kai susikaupęs vanduo sušalo ir nespėjo ištekėti per pralaidas, o neigiamą temperatūrą vėl pakeitė atlydys. 

Savo ruožtu Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad pirmadienio rytą aptarti situaciją susirinko apsemtų teritorijų seniūnai, o didžiausia problema yra susikaupęs ledas Atmatos upėje.

Jis neatmetė, kad jei situacija negerės, gali būti prašoma ir kariuomenės pagalbos sprogdinant ledus.

„Ledus pralaužus, vanduo išteka į Kuršių marias ir greičiau atslūgsta. Bet ledlaužio neturime. Jei pasitvirtins prognozės, kad vanduo mažės, tuomet nieko. Jei nemažės, tuomet gal kalbėsimės su krašto apsauga, esame kažkada ir sprogdinę ledus. Bet dabar dar tokio reikalo nėra, nes stabilizavosi vandens kilimas“, – teigė meras. 

Ugniagesiai informavo apie kelis iškvietimus siekiant padėti apsemtų sodybų gyventojams, jie plukdė ir ESO darbuotojus tvarkyti elektros gedimų, kai kuriems žmonėms prireikė pagalbos ir persikeliant per apsemtas kelių atkarpas – jie perplukdyti valtimi. 

Potvynio valdymo priemones pirmadienį su ugniagesių ir Šilutės rajono savivaldybės vadovais aptarė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, informavo Vidaus reikalų ministerija. Anot ministrės visos tarnybos yra pasiruošusios operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius potvynio zonoje.

„Mūsų prioritetas – žmonių saugumas. Situaciją atidžiai stebime. Kilus pavojui, ugniagesiai gelbėtojai bet kuriuo metu pasiruošę padėti potvynio apsemtiems pamario gyventojams“, – teigia A. Bilotaitė.

Susitikime aptartos pagalbos priemonės nuo potvynio kenčiantiems pamario gyventojams, Šilutės savivaldybės ir PADG pasirengimas reaguoti ir suteikti pagalbą, jei situaciją blogėtų. Įvardintos reikiamos techninės priemonės, taip pat iškeltas klausimas dėl būtinybės keisti kriterijus ekstremalios situacijos paskelbimui.

Pasak ministerijos, taip pat aptarti klausimai dėl kompensavimo, likviduojant potvynio padarinius – dažniausiai tokių stichijų metu nukenčia namai ir keliai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, eismas dėl potvynio draudžiamas šiuose keliuose: Kelyje Šilutė-Šyša nuo 1,4 iki 9,9 kilometro – čia vandens gylis siekia 70 centimetrų, Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo  0,8 iki 6 kilometro (vandens gylis – 60 cm), Plaškiai-Lazdėnai – nuo 0 iki 6,208 kilometro (vandens gylis 30 centimetrų),  Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė - nuo 3,5 iki 6,8 kilometro (vandens gylis 50 centimetrų).

Taip pat draudžiama vykti kelio Rusnė–Galzdonai–Plaškiai atkarpa nuo 12,8 iki 15 kilometro, kelyje Užliekniai–Paleičiai, nuo 3,3 iki 3,8 kilometro – čia vandens gylis siekia 50 centimetrų, kelio Žemaitkiemis–Vabalai ruožu nuo 4,2 iki 7,2 kilometro (vandens gylis – 30 centimetrų), keliais Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,5 iki 5,8 kilometro (vandens gylis 80 centimetrų), Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai  nuo 7,2 iki 8,5 kilometro (vandens gylis 60 centimetrų) ir 5,35-5,85 kilometre.

Dėl potvynio uždaryta ir kelio Rukai–Šilgaliai–Nausėdai atkarpa nuo 1,85 iki 3,9 kilometro (vandens gylis – 70 centimetrų) ir kai kuriose kitose vietose.

Potvyniai, ypač per pavasario atlydį, Šilutės rajone, Nemuno deltos teritorijoje yra įprasti, vis dažniau vanduo čia pakyla ir žiemos metu.

Dešimtmečius trukusios Rusnės gyventojų susisiekimo problemos per potvynius išspręstos prieš kelis metus čia pastačius estakadą.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode