Šunys, kitaip nei katės, paslapčių saugoti nemoka: jeigu jiems kas nors patinka, aišku iš karto, o jei ne – nepasitenkinimą taip pat išduoda elgesys. Vis dėlto yra keletas dalykų, kurių šunys negali pakęsti, o šeimininkai dažnai apie tai nė neįtaria, rašoma portale iflscience.com.

Apie 43 proc. Lietuvos gyventojų nesijaučia saugūs, ypač būdami viešosiose vietose – prekybos centruose, koncertų salėse ar kino teatruose. Be to, kilus nelaimei, daugiau nei trečdalis žmonių sako nežinantys, kaip elgtis. Tokias tendencijas rodo 2018 m. elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas.

Tiesos serumas - tai paslaptingi vaistai, kurių injekciją gavęs žmogus prapliumpa žodžiais. Jis atsako į visus klausimus, nemeluoja ir neišsisukinėja. Tai - puikus tardymo įrankis filmuose. Bet ar tiesos serumas apskritai egzistuoja?

Tiesos serumas egzistuoja - tai bet kokia medžiaga, kurios paskirtis yra prakalbinti žmogų, kuris nenori ko nors išduoti. Kaip tiesos serumas naudotas etanolis, midazolamas, natrio tiopentalis, amobarbitalis, flunitrazepamas ir dar visa eilė preparatų. Filmuose dažniausiai naudojamas natrio tiopentalis, kuris gali būti suleidžiamas į veną. Jis taip pat vis dar naudojamas JAV kaip mirtinos injekcijos nuteistiesiems dalis.

Didžiųjų burlaivių laikai jau seniai pasibaigė. Gražūs mediniai laivai šiandien džiugina tik įvairiose šventėse, o juk prieš porą šimtų metų jie buvo tai, kas vertė pasaulį judėti. Jų architektūra buvo ne tik graži pažiūrėti, bet ir funkcionali. Štai kapitono kajutė beveik visada buvo laivo gale, bet ar žinote kodėl?

Nors būta ir išimčių, kapitonas beveik visada miegojo pačiame laivo gale. Jam buvo skirta atskira kajutė, kai kiti įgulos nariai dažnai labai ankštai gyvendavo likusioje laivo dalyje. Visi laivai turėdavo tam tikrą paskirtį, todėl didžiąją jų dalį užimdavo jai būdingi daiktai. Kariniuose laivuose dominavo patrankos, prekiniuose - kroviniai ir taip toliau. Todėl įgulos nariams likdavo visai nedaug vietos kur nors laivo priekyje. Tačiau kapitonas visada mėgaudavo savo privačia kajute laivo gale. Bet kodėl gale?

JAV Kolorado Boulderio universiteto mokslininkų komanda ištyrė dušo galvutėse esančias bakterijų kolonijas ir nustatė įdomių skirtumų tarp Jungtinių Valstijų ir Europos bei aptiko net potencialių plaučių ligą sukeliančių patogenų.

„Dauguma šių mikrobų yra nekenksmingi, tačiau kai kurie jų gali sukelti ligas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, minėto universiteto ekologas Noah Fiereris.

1972 m. rugpjūčio 4 d. iš JAV pajėgų sutelktos 77-osios operatyvinės aviagrupės pilotai, priartėję prie jūroje, netoli Hon La uosto (Vietname) esančio minų lauko, tapo ne mažiau kaip dvidešimties sprogimų liudininkais.

Maždaug 20–25 sprogimai, esą, įvyko vos per 30 sekundžių, be to, aplinkiniuose vandenyse plūduriavo dar 25–30 į paviršių iškilusio dumblo dėmių.

Kai kitą kartą pažvelgsite pro langą, ieškodami įkvėpimo, prisiminkite, kad medžiaga, per kurią žiūrite, susidarė sprogstančios senovinės žvaigždės gelmėse.

Viena tarptautinė mokslininkų grupė pranešė aptikusi silicio dioksido – pagrindinės stiklo sudedamosios dalies – dujų ir dulkių debesyse, susidariusiuose sprogus dviem tolimoms supernovoms, esančioms už milijardų šviesmečių nuo Žemės.

Ką atsakytumėte, jeigu kas nors paklaustų Jūsų, kurie metai buvo patys blogiausi istorijoje? 2016, kai Lietuvos Seime pradėjo dominuoti valstiečiai, o JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas (neskaitant sunkiai suskaičiuojamų garsenybių mirčių)? Tikrai ne.

Kur kas blogesni buvo 1347 metai – tuomet Europą nusiaubė Juodoji Mirtis. Nedaug džiaugsmo buvo ir 1941–1945, ypač tiems žmonėms, kurie buvo žydų tautybės ir gyveno Europoje. Arba 1914–1918 metais – ypač 1918, kai ne tik vis dar vyko Pirmasis pasaulinis karas, bet ir siautė „ispaniškasis gripas“, myriop pasiuntęs net 100 milijonų žmonių, rašo „Science Direct“.

Filmo herojų vejasi traukinys. Jis bėga, tačiau mašinistas jo nemato, o trauktis nėra kur. Desperatiškai jis neria žemyn ir pilvu prisiglaudžia prie pabėgių. Traukinys garsiai dardėdamas per minutę pravažiuoja nekliudydamas herojaus ir jis išgyvena kovoti dar vieną dieną. Bet ar tai realu? Ar gulėdamas tarp bėgių žmogus tikrai būtų saugus?

Šis motyvas filmuose yra gana dažnas, o ir praktiškai šią ekstremalią pramogą išbandžiusių žmonių tikrai yra. Jie savo žygius filmuoja, talpina internete, o tada susilaukia baudų. Dažnai jie net patys nesupranta, kaip jiems pasisekė.

Šunys, kitaip nei katės, paslapčių saugoti nemoka: jeigu jiems kas nors patinka, aišku iš karto, o jei ne – nepasitenkinimą taip pat išduoda elgesys. Vis dėlto yra keletas dalykų, kurių šunys negali pakęsti, o šeimininkai dažnai apie tai nė neįtaria, rašoma portale iflscience.com.  

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į krepšį, iki išmanių viražų, siekiant pergudrauti net ir pačius griežčiausius dėstytojus. Nuo paskutinės nakties prieš egzaminą iki pačių ekstremaliausių „fuksų“ krikštynų. Tačiau ar įsivaizduojate, kaip ir kuo gyveno studentai tarpukario Lietuvoje?

„Yra dalykų, kurie nesikeičia“, – pranešime žiniasklaidai teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė, pasakojusi apie studentų gyvenimą prieš 100 metų.  

„Android“ telefonų naudotojams jau seniai buvo žinoma, kad telefonuose su OLED technologijos ekranais „Android“ operacinės sistemos išvaizdą perjungus į „tamsųjį“ arba „nakties“ režimą sutaupoma daug energijos ir pailgėja įrenginio veikimo trukmė tarp įkrovimų – tą patį galima pasakyti ir apie „iPhone“ įrenginius, rašo „The Verge“.

Taip yra dėl to, kad tamsiose ekrano vietose atskiriems vaizdo taškams reikia mažiau energijos, jeigu atvaizduojamos tamsesnės spalvos, o jeigu atvaizduojama spalva yra juoda, tuomet energijos sąnaudos priartėja prie nulio.

Lietuvoje kavos mėgėjų tarp moterų yra kur kas daugiau nei tarp vyrų. Visiškai negeriantys kavos tvirtina 22 proc. vyrų ir vos 7,5 proc. moterų. Savo ruožtu, moterys gerokai dažniau renkasi pieniškas kavas, o vyrai – juodą bei espresą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gydytoja neurologė Raminta Masaitienė ir gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė papasakojo, kodėl daug kam galėjo smarkiai pasunkėti atsikėlimas. Pasirodo, tam įtakos iš tiesų turi metų laikas. Vėstant orams, tamsėja rytai, o šviesa – labai svarbi žvaliam prabudimui.

Ryte vėluojantys, žiovaujantys ir mieguisti kolegos – kaip tyčia šiuos „reiškinius“ galima užfiksuoti atėjus ir gilėjant rudeniui. Neurologės R. Masaitienė ir dr. R. Praninskienė sako, kad tai ne sutapimas. Kai lauke mažėja šviesos, žmonių kūnai sunkiau prabunda, tad rytai gali tapti sunkūs ir mieguisti.

Juokas yra nepamainomas romantinių santykių atributas – kartais jis parodo, ar poros santykiai klostysis gerai, o kartais tampa rimtų nesutarimų priežastimi, rašoma svetainėje sciencedaily.com. Pasak psichologijos profesoriaus Rene Proyerio, pagal tai, kaip reaguoja į juoką, žmones galima suskirstyti į tris tipus, padedančius suprasti, kokie pokštai partneriui patinka, o kurie gali baigtis barniu.

Ką žinome – tai kad dinozaurai nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti prieš 66 milijonus metų. Populiariausia teorija teigia, kad vieną didžiausių masinių gyvybės išnykimą sukėlė milžiniškas 10 kilometrų diametro meteoritas, įsirėžęs į Žemę dabartinėje Meksikos įlankos teritorijoje.

Bet ar tikrai taip išnyko VISI dinozaurai? Galbūt dar keli – ar kelios rūšys – dar gyvena pasislėpusios nuo mūsų. Mokele-mbembe legenda Kongo respublikoje gana tiksliai atitinka brontozauro ar brachiozauro apibūdinimą. O kur dar legendinė europietiškoji Nesė, kuri, pasak kai kurių teorijų, yra iki mūsų laikų išgyvenę pleziozaurai. Tačiau – deja, ne.

Pietų Korėjos mokslininkai tvirtina sukūrę naujas elektromobilių baterijas, kurios efektyvumu pranoks vidaus degimo variklius ir dabar naudojamus ličio jonų akumuliatorius.  

Kaip rašo businesskorea.co.kr, naujosios baterijos bus nepalyginamai lengvesnės už naudojamas šiuo metu, talpins daugiau energijos, o sprogimo ar gaisro rizika bus mažesnė.

Didesni lagaminai yra laikomi lėktuvo krovinių skyriuje, kuris įprastai būna po salono grindimis. Tai - gana didelis plotas, kuriame keliauja siuntos, lagaminai, net gyvūnai. Lėktuvo krovinių skyrius įprastai užpildomas tuo pat metu, kai laipinami keleiviai - tam yra skirti atskiri liukai lėktuvo išorėje. O kas jei prireiktų į šį skyrių patekti iš salono vidaus? Ar tai apskritai įmanoma?

„Bugatti Chiron“ turi 1479 arklio galias. Tuo tarpu „Volkswagen UP“ dažniausiai turi 70 arklio galių. O kiek arklio galių turi Bėris, dabar šiltai įsitaisęs kažkur arklidėse?

Gamyklos nebuvo sugalvotos su garo variklio išradimu. Jos jau gyvavo ir dirbo ilgą laiką iki jo atsiradimo, tačiau jose buvo plačiai naudojama arklių darbo jėga. Geras, raumeningas arklys buvo išties didžiulė jėga, tikras pasididžiavimas įmonei.

Yra žmonių, kurie, nors ir labai myli šunis, nemėgsta lojimo. O kaimynus svetimo šuns lojimas dažniausiai ypač erzina. Tad jei svajojate apie augintinį, bet nenorite triukšmo, pabandykite rinktis iš 15 veislių, pateiktų portale petstime.ru.

Įprastai teigiama, kad Žemė susiformavo praktiškai sausa, o vandenį į ją atnešė asteroidai ir kometos, kritę pirmuosius kelis šimtus milijonų metų. Šis teiginys grindžiamas vandens izotopų santykiu, t.y. vandens molekulių, turinčių sunkesnio vandenilio izotopo deuterio atomą, dalis. Žemės vandenynuo sunkiojo ir įprasto vandens santykis yra beveik lygus asteroiduose randamų vandens molekulių santykiui. Bet pastaraisiais metais keli atradimai privertė suabejoti šios teorijos teisingumu.

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai.

Tokamakas

Kinijos Mokslų akademijos Fizinių mokslų institute Hefėjuje, eksperimentine superlaidžia tokamako versija pasiektas naujas temperatūros rekordas. Mokslininkai įkaitino plazmą iki 100 milijonų laipsnių. Tai reiškia, kad neoficialiai „Dirbtine Saule“ vadinamame aparate sukurtas 6 kartus didesnis karštis nei Saulės branduolyje, kuris burbuliuoja vos 15 milijonų kelvinų temperatūroje.

Šiais laikais egzistuoja daugybė rūšių tualetinio popieriaus – įvairių spalvų, dydžių, susuktų į ritinėlius ir parduodamą atskirais lapeliais, ritinėlius su atplėšiamais lapeliais ir ištisa juosta, minkštesnį ir tankesnės tekstūros. Šis žmonijos išradimas atrodo toks įprastas, lyg būtų visada egzistavęs. Bet kuo iš tiesų naudojosi žmonės, kai tualetinis popierius dar nebuvo išrastas?

Šiais laikais daug kas stengiasi laikytis sveikos mitybos taisyklių. Bet ne visi žino, kad indai, kuriuos naudojame maistui gaminti, tokie pat svarbūs kaip ir pats maistas. Net sveika mityba gali sukelti sveikatos problemas, jei jūsų indai ir puodai turi toksiškų medžiagų.

Štai sąrašas pačių pavojingiausių indų rūšių bei saugesnės alternatyvos jiems.

Nors telefono įkrovimas tapo kasdieniu procesu kaip dantų valymas, jis vis dar tebėra apipintas įvairiausiais mitais. Tenka pripažinti, kad kartais žmonės vis dar paiso įvairių klaidingų įsitikinimų, kurie tinkami nebent senos kartos technologijoms. 

Kaip pranešime žiniasklaidai teigia „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei, šiuolaikinių ličio jonų baterijų era didžiąją dalį šių mitų jau seniai sugriovė, bet dalies žmonių galvose tai vis dar išliko kaip neginčijama tiesa. Ta proga Yanfei dalijasi pačiais gajausiais mitais apie telefono baterijas bei jų įkrovimą, kurie leis pažvelgti į minėtą procesą kitomis akimis.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip kuro celėse pagaminti vandenilį yra dirbtinė fotozintezė, padalijanti vandenį į vandenilį ir deguonį. Tačiau tokie prietaisai, užtikrinantys šį procesą, vis dar turi rimtų efektyvumo problemų. Visgi, Berklio laboratorijos mokslininkai sukūrė naują hibridinį įrenginį, kuris gali sugeneruoti dalį energijos, kuri kitais atvejais būtų laikoma atlieka. Tad dabar gaunama dviguba nauda - gaminant vandenilį dar gaunama ir elektros energijos.

Ilgaamžiškumas dažnai laikomas tai pačiai giminei būdingu bruožu, tik nors genetika ir iš tiesų šį tą lemia, jai priskiriamas vaidmuo nėra toks svarbus kaip iki šiol manėme.

Atlikus daugiau nei 400 mln. žmonių gyvenimo trukmės analizę paaiškėjo, kad genų įtaka amžiui yra gerokai mažesnė nei rodo anksčiau apskaičiuotas koeficientas. Tyrimo iniciatoriai mano, kad be paveldimumo arba gyvenamosios aplinkos reikšmės turi dar vienas lig šiol plačiai neaptartas veiksnys, rašoma svetainėje sciencealert.com.

Žmonių akys yra šiek tiek keistos - tokių neturi kiti primatai. Kontrastas tarp mūsų ragenos ir odenos yra gana didelis, nes odena yra visiškai balta, o štai ragena pasižymi įvairiomis spalvomis. Tuo tarpu kitų primatų akys nėra tokios išraiškingos ir įprastai yra labai tamsios. Kodėl mes tokie išskirtiniai? Mokslininkai turi vieną paaiškinimą.

Kinijos korporacija CETC pristatė kvantinio radaro prototipą. Šiuo radaru bus galima aptikti menkai pastebimus taikinius netgi veikiant radioelektroninei gynybai. Radaro prezentacija įvyko šio mėnesio pradžioje Zhuhai aviacijos parodoje, tačiau į ją buvo įleidžiami tik kinų korespondentai. Pristatytas įrenginys jau ne kartą buvo sėkmingai išbandytas Kinijos šiaurės vakaruose esančiame poligone.